2 Corinthians 9
1 Nes dėl patarnavimo šventiesiems, man nėra reikalo jums rašyti;
2 nes aš žinau jūsų noringumą, dėl kurio aš giriuosi jumis makedoniečiams, kad Achaja buvo pasiruošusi prieš metus; ir jūsų uolumas paskatino daugelį.
3 Tačiau aš pasiunčiau brolius, kad mūsų gyrimąsis jumis dėl šito nebūtų tuščias; kad jūs, kaip sakiau, būtumėte pasiruošę;
4 kad kartais, jei ateitų su manimi makedoniečiai ir rastų jus nepasiruošusius, mes (kad mes nesakytume „jūs“) nebūtume sugėdinti dėl to tvirto gyrimosi.
5 Todėl, maniau, yra būtina paraginti brolius, kad jie pirma nueitų pas jus ir iš anksto paruoštų jūsų prieš tai minėtą dosnumą, kad jis būtų paruoštas kaip dosnumas, o ne kaip godumas.
6 Bet aš sakau tai: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus; o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.
7 Kiekvienas teduoda kaip nutaria savo širdyje; ne gailėdamas ar verčiamas; nes Dievas myli linksmą davėją.
8 O Dievas yra pajėgus pagausinti jums visokeriopą malonę; kad jūs, visame kame visada turėdami visokeriopą pakankamumą, gausėtumėte kiekvienam geram darbui
9 (kaip yra parašyta: „Jis išbarstė; jis davė vargšams; jo teisumas išlieka per amžius“.
10 Na, o tas, kuris parūpina sėjėjui sėklos, taip pat parūpina duonos jūsų valgiui ir padaugina jūsų pasėtą sėklą, ir padaugina jūsų teisumo vaisius);
11 visame kame būdami praturtinti visokeriopam dosnumui, kuris per mus gamina padėką Dievui.
12 Nes šito tarnavimo tvarkymas ne tik aprūpina šventųjų stygių, bet ir yra gausus daugeliu padėkų Dievui;
13 kai, patirdami šitą tarnavimą, jie šlovins Dievą už jūsų išpažintą klusnumą Kristaus evangelijai ir už jūsų dosnų išdalijimą jiems bei visiems;
14 ir jų malda už jus, kurie ilgisi jūsų dėl pranokstančios Dievo malonės jumyse.
15 Dėkui tebūna Dievui už jo neapsakomą dovaną.